Sugrįžimas

Dabar vienodai sveria žodis ir tyla
Gyvybe vėl pakvipo mėnesiena
Šią šviesią naktį miegot ir melstis nevalia
Tokion naktin tik Dievas lieka vienas

Aš netikiu tavim, tu dar nesugrįžai
Gal mano ilgesys sukūrė šitą vaizdą
Ar moki dar bučiuot, ar dar neužmiršai?
Prieik arčiau negu dievų mums leista...

Nubusk nubusk ir patalus praskleisk
Mano delnuos švelnumo paukštis spurda
Paglostyk jį žvilgsniu ir jam prabilti leisk
Pasaulis šis juk mudviem ir sukurtas...

Čia aš, Jūrate, po visų karų
Kraujo aimanų, mirties malūnų
Virš nebūties nutiestu lieptu pareinu
Pamerkt rankas į tyrą tavo kūną

Nuo mūšio lauko tu kvepi rūgščia žeme
O nuo plaukų tavų pavojų miglos sklaidos
Tad apkabink, paliesk, partiesk, bučiuok mane
Liepsnotom lūpos užgydyk mano žaizdą

Nubusk nubusk ir patalus praskleisk
Mano delnuos švеlnumo paukštis spurda
Paglostyk jį žvilgsniu ir jam prabilti leisk
Pasaulis šis juk mudviem ir sukurtas...

Nubusk nubusk ir patalus praskleisk
Mano dеlnuos švelnumo paukštis spurda
Paglostyk jį žvilgsniu ir jam prabilti leisk
Pasaulis šis juk mudviem ir sukurtas