Degančios Rankos

Tai toliausioji jo kelionė
Pas tave, jau šįkart be kūnų
Virš grandinių, ginklų ir karūnų
Virš liežuvių aistringų vargonų
Pas tave paskutinį sykį
Prisiglaust, įsikniaubti amžiams
Savo nebaigtą fugą palikęs
Ir tikslus ir dienas suglamžytas
Žvilgsnis lyžteli darsyk peizažą
Ir pasiima tai, kas būtina:
Vėjo šuorą ir liepsną mažą
Kuri tilptų net tavo rankutėje
Bet manoj širdyje ji netelpa
Ten ir taip jau per daug švelnumo
Tai tokia paprasta aritmetika
Buvo žvilgsnis ir gestas buvo
Mes juk esam tik dulkės dulkėtos
Vynas baigias, jausmas išsenka...
Bet sakyk, ar gali netikėti
Kai nuo meilės užsidega rankos
Buvo šokis, uždegęs salę
Buvo tavo ir mano lūpos
Kas įveikti šį kelią gali
Jei ne jausmas šį vaizdą įsupęs
Jei ne tu, tada kam man rankos
Tegu dega. Jos nori degti
Vien akordus lyg trupinius rankiot
Ar nušviesti jausmu šitą naktį
Ar per daug aš prašau - tik šokį
Tarsi pūgą, lyg paukštį, lyg šūvį
Kad jau amžiams galėčiau žinoti
Jog neveltui gyventa buvo
Mes juk esam tik dulkės dulkėtos
Vynas baigias, jausmas išsenka...
Bet sakyk, ar gali netikėti
Kai nuo meilės užsidega rankos