Širdies Neskauda

Čia istorija apie kietą bičą
Su juoda tamsa akyse
Ir akmeniu vietoj širdies

Jis eina į niekur
Nes iš niekur atėjo
Nesvarbu kokia vieta, nesvarbu kokie veidai
Nesvarbu, ar saulė, ar mėnulis patekėjo
Dar šiandien miega čia – rytoj miegos tenai

Butelis viskio – spjauti ant visko
Pinigai saujoj – sieloje stiklai
Niekas negali jam nors trumpam prilygti
Stosi ant kelio – baigsis blogai

Jei ryte paklausi, ar ką nors jam skauda
Jis sako: man skauda galvą – širdies man neskauda

Man širdies neskauda...

Ir būna kraujo skonis kartus kaip nikotinas
Blogis pakeliui – pyktis netoli
Judesiai greiti kaip amfetaminas
Kumščiai sugniaužti, peiliai ištraukti

Ir raudonom gėlėm dangus tuoj prasikals
Žmogus, kur akyse tamsa, nuo žemės pasikels
Vienišas, nes niekad jam nieko nereikėjo
Ir išeis į niekur, nes iš niekur atėjo

Jei rytoj paklausi, ar ką nors jam skauda
Jisai sako: viską, bet širdies man neskauda

Man širdies neskauda...

Bet nėra, kas atsilaiko
Prieš tokias kaip ji – nėra ginklų jokių
Veidas iš ledo, kūnas iš plieno
Ugnis iš akių... ugnis iš akių...

Ir nepatikėsit – mūs herojus nuraudo:
Nežinau, kas daros – man širdį skauda

Man širdį skauda...