Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Sūnau, tu ir vėl negrįžai iki pat paryčių
Motina kiaurą nakt nesumerkė akių
Ir žmonės sakė tave vėl matę blogiausioj gatvėj mieste
Kruvinais marškiniais
Ir sakė, kad tave bučiavo ilgais bučiniais
Moteris juodo varno plaukais
Moteris juodo varno plaukais
Sūnau, tavo kelias žymėtas juodžiausiais ženklais
Tavo veidas nusėtas giliausiais randais
Ir jei nieks nepervers širdies geležies ašmenim
Tavo siela numirs skaudžiausia mirtim
Dėl moters su vilko akim
Mama, stiprių, mama, drąsių
Nieks nežudo
Aš pakeisiu kelius, nes tik galiu
Tai kas buvo
Bet jeigu mane tikrai pražudys ta moteris
Tai aš žinau, mano sielai ateis gražiausia mirtis
Degina žmogų ugnis
Nežinai
Kur pelenus vėjai barstys
Nežinai
Vėjas, vėjas, jis atsakys
Kur geriausia mums buvo sustot
O kur eiti tolyn
Ne, Ne, Ne, Ne!
Mama, stiprių, mama, drąsių
Nieks nežudo
Aš pakeisiu kelius, nes tik galiu
Tai kas buvo
Bet jeigu mane tikrai pražudys ta moteris
Tai aš žinau, mano sielai ateis gražiausia mirtis
Mama, stiprių, mama, drąsių
Nieks nežudo
Aš pakeisiu kelius, nes tik galiu
Tai kas buvo
Bet jeigu mane tikrai pražudys ta moteris
Tai aš žinau, mano sielai ateis gražiausia mirtis
Mano sielai ateis gražiausia mirtis
Mano sielai ateis pati gražiausia mirtis