Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Marijonas Mikutavicius
Ir kuo gi man tave pakeist
Tapetais su tavim ar paliktais daiktais
Ir ką gi man daryt su savo meile
Palaukti kol numirs, ar nužudyt visai
Ar nužudyt visai
Pasaulis tas, kurį tu palikai
Tik balintos sienos, tik balintos sienos
Kai tu iškėlus galvą išėjai
Aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas
Aš vėl likau vienas
Šį kartą amžinai
Ir kaip gi man tave paleisti
Kai tikėjimas savim paliko su tavim
Ir kaip gi man tikėt, kad geras jausmas
Sugrįš kai gyveni su negyva širdim
Su negyva širdim
Reikėjo šimto vakarų
Minčių nuvalkiotų, kol supratau
Kaip visad per vėlai
Kad aš tave myliu, kad tave myliu
Reikėjo tūkstančių dienų
Be tikslo praleistų
Kol pripratau
Tavęs aš neturiu, jau nebeturiu
Pasaulis tas, kurį tu palikai
Išdegintos pievos, išdegintos pievos
Kai tu iškėlus galvą išėjai
Aš vėl likau vienas, aš vėl likau vienas
Aš vėl likau vienas
Šį kartą amžinai