Tu Ne Karalius

Tu negali man nieko draust, tu man ne tėvas
Tu negali manęs nubaust, tu man ne Dievas
Tu negali manęs užpist, tu man ne darbas
Tu ne karalius man, aš tau ne vergas

Priviso herojų laiku pastaruoju
Kaip juodosios skylės jie materiją traukia
Geruoju, bloguoju įkyriai motyvuoja
Sekt ir laikint tuštybę jie ša ša ša šaukia
O čia slidu, čia lengva perlenkti liniją
Klynija lėtai kreivaburnę opiniją
Į horizontus platybių tavo pačio širdies
Riboja centras ant stalo padėtos lėkštės
Sakyk, kad nori batų, maldauji septynmylių
O man poxui, aš ir be batų tėvynę myliu
Va todėl klaidžiuose labirintuose mano gatvių
Tokiem kaip tu pizda, bet kokiu atveju
Ir aš ne guru tau nedalinu patarimų
Nuo mano rimo pakils temperatūra virimo
Bet sekys patyrimų, nuodėmių chiromantas
Mušu žodžiu, kaip muša rašalu po oda mantas

Tu negali man nieko draust, tu man ne tėvas
Tu negali manęs nubaust, tu man ne Dievas
Tu negali manęs užpist, tu man ne darbas
Tu ne karalius man, aš tau ne vergas

Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti

Aš supratau, kad mūsų šalyje visi protingi
Trys milijonai ekspertų, kai netingi
Sprindį perlais intelekto jie pataria
Nors protmūšį su savim para para pa prapisa
Aš visada norėjau dainuot kaip byberis
Kaip Kerbedis pilną surinkti areną
Kad vieną dieną ant kilimo raudono storo
Ponams galėčiau atkišti pirštą vieną
Kol, nes patinka muzika kaimynų iš ryto
Rankoj rakteliai nuo BMW
Piniginė stora, šalia žmona kūda
Galva tuščia, nes ji bara barakūda
Ir jiems gerai, ir jiems gerai, ir jiems gerai, taip
Ir jiems gerai, ir jiems gerai, ir jiems gerai, taip
Ir jiems gerai, ir jiems gerai, ir jiems gerai, taip
Bet man blogai, todėl klausyk atidžiai
Mes ne avinai prie naujų tvarto vartų
Mums nereikia ganytojo, kad vestų už rankų
Aš ne ligonis, aš blaiviai mąstau
Tu man nesakyk ką daryti, aš nesakysiu kur eiti tau
Tiek draudimų, nors vežk vežimu
Apdainuot visų man nepakaktų rimo
Užtektų vieno, kad galvas kvailas kvailių
Paskelbtų už įstatymo ribų

Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti
Tu nesakyk, tu nesakyk ką man daryti
Aš nesakysiu, nesakysiu, kur tau eiti

Tu negali man nieko draust, tu man ne tėvas
Tu negali manęs nubaust, tu man ne Dievas
Tu negali manęs užpist, tu man ne darbas
Tu ne karalius man, aš tau ne vergas