Mantaspats

Pasitrauk, noriu aš pabūti sau
Be liūdesio, be netikrumo, be tavęs
Nenoriu laukt, noriu gyvent čia ir dabar
Nakty užmigt, sapnuot sapnus skirtus ne tau
Tad nenustebk, jei nebejausi tu manęs
Aš per toli, mūsų dangus jau ne tas pats
Pasirinkai gyventi miręs atsimerkęs
Aš palieku daug laiko tai pačiam suprast

Mes jau svetimi
Žiūriu į erdvę netikiu, kad aš šypsausi
Stoviu nebyli
Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi

Ką praradai, nesugrąžinsi niekada
Ar mintyse mane tu saugosi ar ne...
Vis dar menu, kokia šventa buvo tyla
Mūsų tyla, dabar ją pakeitė tamsa

Mes jau svetimi
Žiūriu į erdvę netikiu, kad aš šypsausi
Stoviu nebyli
Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi

Man man man man tai kas
Man man man man tas pats (x2)

Mes jau svetimi
Žiūriu į erdvę netikiu, kad aš šypsausi
Stoviu nebyli
Prisigeriu lietaus lašų ir vėl blaivausi (x2)