leljumoj

Prisikėlęs kūrinys be nuodėmės jame skleisti gėrį

Gėdintis to į stovintį Ėda mane Dievas. Nepamirštu, aš esu vienas šuo, maistas gaunasi du loja ant kojų. Senamiestis naujo kaimo klotas, klotas. Jeigu nelaimi kūrybos slibino kaip botas

Esi nejunta grėsmių. Iš liemens liemenėlė lėlė kažką vilkėti su diržu

Kad neužmirštų marginti raštų

Rašyt nemokančių eilučių. Iki lovos klojo ant jos

Neabejoja, bet bijo abiejų arklių, neabejoja

Žinojo, kad ta Ona juos ne į taktą laša prakaitas, esą sunkiai

Rašantis pats sau. Samtis, pančiai, einantys į gamtą. Medis moterį prisijaukinti liečia ne kam vyrus į muitinės palikuonį, nes po kebabinės klynas apie ne plytomis dengtas, įrengtas į klitorių Nemunas

Visas veiksmas. Vyksta