Ji Mano

[Pirmas kupletas, Pushaz:]

Karo nori, sako karo nori
Nejuokink, nusileisk ant žemes ir įkalk prie baro
Gal suplaks kokteilį barmenas meiliai
Atmerk akis, už gražias akis, staigiai
Kariaut gali su moliais kalibro kito
Tiek kulkų arsenale nėra, nesupranti šito
Čia aštriau nei meksikonų burito
Ar būti skolingam Donui Vito
Paleidžia ten kulką ir viskas taškas
O čia drabstaisi purve, vienas kitą kruša kaip kine
Neapykanta liejasi ir lėtai žudo
Žodis po žodžio ir stipriausius guldo
Ten meilė baigėsi kaip prasidėjo
Lėtai, aistringai, blet blet, kas nusidėjo
Kas bybį dėjo, kas pabaigai pamatus padėjo
Abu norėjo prarast, ką turėjo
Ji mano, kaltė mano
Pasaulį griaunu ne tik savo, bet ir tavo
Susuko galvą kitų ir savo
Sveikinu - gavai ko norejai. Bravo
Ji mano, kaltė mano
Pasaulį griaunu ne tik savo, bet ir tavo
Ji kala vinį į širdį ir į galvą
Sveikinu - gavai ko norėjai. Bravo

[Priedainis, Linas Adomaitis:]

Ką mes norėjom pakeist, nesėkmę, laimę paleist
Kiek kartų dar paleisiu tave
Gal kada nors, gal ne
Aš mušu būgnus, tu mane
Man skauda, tau skauda, esmė kame
Uždarom duris, tu ten, aš čia
Rakiname jas ar ne

[Antras kupletas, Pushaz:]

Jos tirština spalvas, padaugina iš trijų
Myliu - myliu, nori tylos - tyliu
Priekaištauja: tai ko tyli, jei myli
Pasirodo, ne meilėje tiesa slypi
Kaltina būtais ir nebūtais dalykais
Babkės, šmutkės, tūsai, barzda, nenuskusti ūsai
Trūksta visko mums, trūksta visko, Pushai
Gyvenam kažkur miške tarsi glušai
[Linas Adomaitis:]
Kai nori visko iš karto, nieko negauni
Jei nėr vienybės vizijos, save apgauni
Šeima ne buožes, kad artų už dyką
Šeima stato ateitį, ne vienas ant kito šika
[Toliau vėl Pushaz:]
Ir sunkumai lipdo, ne ardo
Nelimpa, matyt, nelips ir iš penkto karto
Iš antro gal, kas išvadas padaro
Kas nori taikos, o ne karo

[Priedainis, Linas Adomaitis:]

[Trečias kupletas, Pushaz:]

Kaip pankas, aš pankas, taip pankas
Ir blogas žodis blogiau nei tankas
Su juo kariaut gali, su pykčiu ne
Ne viskas perkama, o laimė - ypač ne
Visi rugsėjo pirmąją su šypsena perka gėles
Sūnui, dukrai, mokiniui - žinai pats
O mano brolis neša jas ten pat kasmet
Jis perka rožes kasmet ten pat
Ramiai prie mylimosios kapo stovi
Tik meilė ir kančia jų lobis
Ji ten, o jis čia, ir nesvarbu, kas buvo
Džiaugsme ir liūdesy kaip kumštis jie buvo
Buvo visko, buvo kaip ir pridera
Juokas, ašaros tik aistros įberia
Tik va Dievulis nusprendžia kitaip
Tave, mane ar ją jis pasirenka savaip
Pūsk prieš vėją, kiek turi oro
Turi gerų norų - prisijunk, duosiu forų
Išleisk savo angelus, demonus
Lai skrenda ten, kur nori, juk laikas nestovi

[Priedainis, Linas Adomaitis:]