Daug

Aš nelaikau
Paleidau jausmus, palikau
Kol grimztu, o jie viršuje, aa

Čia tik ramuma
Ramybėje slepias audra
Žinau, kad pašauks ji mane, je-ei

Ir į paviršių
Lyg akmuo iškilsiu
Sausumoj pamiršiu
Kas buvai tu man

Buvai tiek daug, daug
Man reik tavęs mažiau
Kol man atmintį lietus nuplaus
O laikas gal skausmą apgaus, gaus
Aš pamažu atsikratau
Pamenu, buvai tiek daug
Man reikia tavęs mažiau

Smėly giliau
Aš užkasiau, ką tau jaučiau
Ten, kur jau niekas neras, aa

Kuo kažkada buvom
Tapo taip svetima lūpom
Dar šaukia sugrįžti mane, je-ei

Ir į paviršių
Lyg akmuo iškilsiu
Sausumoj pamiršiu
Kas buvai tu man

Buvai tiek daug, daug
Man reik tavęs mažiau
Kol man atmintį lietus nuplaus
O laikas gal skausmą apgaus, gaus
Aš pamažu atsikratau
Pamenu, buvai tiek daug
Man reikia tavęs mažiau

Kas jau buvo
Neužgaus
Nešauk manęs daugiau
Aš atsikratau
Kas tu, kas tu buvai, tu man

Buvai tiek daug, daug
Man reik tavęs mažiau
Kol man atmintį lietus nuplaus
O laikas gal skausmą apgaus, gaus
Aš pamažu atsikratau
Pamenu, buvai tiek daug
Man reikia tavęs mažiau