Atsisveikinimas

Jau mūšis artėja aršus ir kraupus
Jis renkas, jis šaukia mane
Gal šlovę surasiu, o gal tik kapus
Tylos ir ramybės dugne

Gal kardas atšips ir gyvybę palies
Mano skydą prakirtus ranka
Gal žūsiu, tačiau nieks įveikt negalės
Tos žemės, kuri mums šventa

Leisk dar kartą pažvelgt į akis
Į nuostabų šypsnį veide...
Kad prieš mirčiai uždarant duris
Galėčiau bučiuoti tave...

Viskas. Sudie. Jau aš išeinu
Klausyk, kaip kvatoja mirtis
Bet juk žinai - liksiu tavo draugu
Kai ir neplaks jau širdis

Gal kardas atšips ir gyvybę palies
Mano skydą prakirtus ranka
Gal žūsiu, tačiau niekas įveikt negalės
Tos žemės, kuri mums šventa

Leisk dar kartą pažvelgt į akis
Į nuostabų šypsnį veide...
Kad prieš mirčiai uždarant duris
Galėčiau bučiuoti tave...

Kodėl išeit turi kaip tik dabar
Kai manyje
Mūs meilės vaisius bręsta tyliai?
Sakyk brangusis, gal gi ši žinia
Sulaikys tave?

Savim užkeikiu, keikiu, myliu
Be tavęs dar tūkstančiai karių
Ginklus iškels
Išjos žudyti ir numirt

Sakyk, mielasis, ką daryt turiu
Jei mirtis tau įgels?
Kodėl mums lеmta skirtis?

Lai mano meilė tau skydu bus
Strėles nukreips šalin...
O jеi durklas pramuš šarvus -
Jis smigs manon širdin