Gimę su kaltės žymėm akyse
Meldžiam visų Dievų
Meldžiam išganymo. Panagės pilnos istorijos
Galėjai susimiršt
Bet vergystės mozoliai verčia paklūst. Akli kariai nemato savo priešų
Bet jie ginas Pavargę
Nuo savęs ir tylos klauso muziką
Jie sėdi parkuose ir rūko "Primą" Kas vakarą kavinėse
Geria žodžių vyną. Išgasdinti paukščiai pakilo nuo medžių Jie blaškos po dangų
Neranda namų Mes sėjom tik gerus žodžius
O užaugo keiksmažodžiai
Visada tikėjom draugais
Nors jie turi save Už vieno kampo mums siūlo į snukį
Už kito duos gėlių Tada mes nebuvom reikalingi
Dabar savi Išgasdinti paukščiai pakilo nuo medžių Jie blaškos po dangų
Neranda namų O kaip greit mes tampam teisingi
Kai nėr pavojų
Ir taip pat greit išduosim kai reiks rinktis Jie vaikšto gatvėmis švilpaudami maršus Bet jų revoliucijos baigėsi ir kas dabar?